Sezonas 1
- Serija 1
Susipažink su „Rail Baltica“
Tapk didžiausio projekto Baltijos valstybių istorijoje liudininku!
TRUMPAI APIE PROJEKTĄ
„Rail Baltica“ tai elektrifikuotas greitasis Europinės vėžės (1435 mm.) dviejų kelių geležinkelis valdomas pasitelkiant ERTMS. Juo 234 km/val. greičiu traukiniai keliaus nuo Talino, per Pernu, Rygą, Panevėžį ir Kauną, iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Į projektą taip pat patenka ir jungtis Kaunas-Vilnius.
Apie šį projektą pradėta diskutuoti 1991-1997 m. vykusiose Europos transporto konferencijose Prahoje, Kretoje ir Helsinkyje, o 2011 m. trys Baltijos šalių Premjerai pasirašė bendrą įsipareigojimą jį įgyvendinti. Apie tai galite sužinoti projekto istorijos skiltyje.
Šį projektą sudaro 870 km. ilgio geležinkelio linija tinkama tiek krovininiams, tiek keleiviniams traukiniams ir susijusi infrastruktūra:
- Tarptautiniai ir regioniniai keleivių terminalai
- Krovinių terminalai
- Aptarnavimo ir riedmenų depai
„Rail Baltica“ sąveikaus su Europos TEN-T tinklu ir bus konkurencinga palyginus su kitais keleivių ir kovinių pervežimo būdais.
„Rail Baltica“ greituoju geležinkeliu Baltijos šalių sostines sujungs kas dvi valandas.
- Vilnius-Ryga | 1 val. 52 min.
- Panevėžys-Ryga | 55 min.
- Panevėžys-Kaunas | 37 min.
- Kaunas-Vilnius | 38 min.
- Vilnius-Talinn | 3 val. 38 min
- Vilnius-Varšuva | 4 val. 7 min.
„Rail Baltica“ globalus projektas yra ne tik viena svarbiausių Baltijos šalių iniciatyvų, bet ir vertė visai Europai.
KODĖL „RAIL BALTICA“?
„Rail Baltica“ globalaus projekto kaštų-naudos analizė patvirtina, kad projektas atsipirks tiek finansiškai, tiek ekonomiškai. Studija patvirtina ekonominę naudą ir privalumus, kurių vertė siekia 16,2 mlrd. eurų.
Rinkos analizė ir prognostinis modeliavimas rodo tiek keleivių, tiek krovinių srauto potencialą. Šis potencialas pakankamai subalansuotas – keleiviai pagrinde keliaus Baltijos šalių viduje, o kroviniai – tranzitu iš Suomijos, vietos rinkose ir intermodaliniu transportu tarp 1520 mm geležinkelio sistemos.
FINANSAI
„Rail Baltica“ finansuojama valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – ir Europos Sąjungos, kuri per CEF finansavimo instrumentą dengia 85% visų investicijų.
CEF yra esminis ES finansavimo instrumentas, kuriuo per tikslines investicijas į Europos infrastruktūrą skatinamas augimas, darbo vietos ir konkurencingumas.
Visa investicijų į projektą vertė sieks maždaug 5,8 mlrd. eurų.
