Kas yra pėsčiųjų viadukai ir tuneliai?

Pėsčiųjų viadukai ir tuneliai – tai konstrukcijos, užtikrinančios saugų žmonių, kertančių geležinkelio liniją, judėjimą. Pėsčiųjų viadukai ir tuneliai projektuojami taip, kad jais galėtų naudotis pėstieji, dviratininkai ir riboto judumo asmenys.

Kada statomi pėsčiųjų viadukai ir tuneliai?

Pėsčiųjų viadukai ir tuneliai itin svarbūs miestų ir priemiesčių zonose, kur abiejose geležinkelio linijos pusėse yra tankus jungčių tinklas, kuris neturi būti sunaikintas, ar net turi būti plėtojamas. Projekto „Rail Baltica“ prioritetas – statyti kiek įmanoma daugiau pėsčiųjų viadukų su rampomis, liftais ir laiptais, tunelius paliekant kaip antrąjį pasirinkimą tais atvejais, kai viadukui tiesti nėra pakankamai edvės. Tuneliai laikomi tinkamiausiu sprendimu tik zonose, kur yra ar planuojami tiesti dviračių takai.      

Pėsčiųjų viadukų ir tunelių dizainas ir vizualinis identitetas

Pėsčiųjų viadukų ir tunelių dizainą įkvėpė Baltijos šalims būdingos stogų formos ir pasikartojančių elementų ritmas. Svarbiausia užduotis projektuojant tunelius – kad jie būtų šviesūs ir saugūs. 

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.

Kas yra triukšmo barjerai?

Triukšmo barjerai yra populiariausia priemonė saugant gyventojus nuo traukinių keliamo triukšmo. Jie gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tokių kaip metalas, plastikas, stiklas, gruntas ar perdirbtos medžiagos.

Kada jie naudojami?

Triukšmo barjerai dažniausiai naudojami zonose, kur geležinkelio linija nutiesta šalia gyvenamųjų pastatų. Tikslus triukšmo barjerų išdėstymas planuojamas remiantis triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatais. Triukšmo sklaidos modeliavimas leidžia nustatyti zonas, kuriose leistinos triukšmo normos yra viršijamos ir reikalinga speciali apsauga.

Triukšmo barjerų dizainas ir vizualinis identitetas

Projektuojant triukšmo barjerų dizainą, įkvėpimo semtasi iš Baltijos šalims būdingų namų stogų formų ir pasikartojančių elementų ritmo. Šalia „Rail Baltica“ geležinkelio linijos esančių triukšmo barjerų dizainas ir vizualinis identitetas priklausys nuo vietovės tipo – miesto, priemiesčio ar kaimo. Svarbu, kad triukšmo barjerai ne tik saugotų nuo triukšmo, bet ir derėtų prie esamo kraštovaizdžio.

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.

Kompleksinė „Rail Baltica“ geležinkelio tilto, pylimo ir centrinės traukinių stoties Rygoje statyba bus vykdoma pagal pasirinktą projektinį sprendinį. Šį stoties projekto ir apylinkių vystymo eskizą parengė „PLH Arkitekter“ kartu su COWI.

Planuojama pastatyti keturias naujas 2,6 km ilgio Europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio linijas, keturias naujas geležinkelio linijas, nutiesint naują gatvę ir nugriaunant esantį pylimą pertvarkyti geležinkelių eismą, taip pat pastatyti 1 km ilgio tiltą per Dauguvos ir Mažosios Dauguvos upes.

Rygos centre atsiras ne tik Europinė geležinkelio vėžė, bet ir moderni, estetiškai patraukli stoties infrastruktūra bei multimodali transporto jungtis. Ji ne tik pagerins mobilumą, saugumą ir prieinamumą, bet ir suteiks Rygai naujas galimybes, kurias atneš anksčiau pylimo atskirtų miesto vietų sujungimas bei naujasis geležinkelio tiltas per Dauguvos upę – juo galės naudotis pėstieji ir dviratininkai.

Vyksta aktyvūs „Rail Baltica“ centrinio mazgo statybos darbai. Statybos vyksta pietinėje objekto pusėje, daugiau kaip dviejų kilometrų ilgio statybų zonoje, kur statomos estakados, naujas stoties pastatas ir multimodalinio transporto mazgas, įrengiamos naujos inžinerinės komunikacijos ir kt. 2024 m. pradžioje būsimoji „Rail Baltica“ centrinėje stotyje surengta vainiko iškėlimo ceremonija ant stogo. 2024 m. vasarį užbaigus ketvirtosios arkos pietinėje stoties pusėje statyba buvo baigta ir naujosios stoties stogo konstrukcijos statyba. Taip pat pradėtas statyti naujasis „Rail Baltica“ tiltas per Dauguvą.

Sužinokite daugiau apie Rygos centrinę stotį čia arba žiūrėkite vaizdo įrašą „Centrinės stoties vizija“.

Naujoji „Rail Baltica“ stotis Rygos tarptautiniame oro uoste yra pirmasis ir ambicingiausias greitojo geležinkelio ir oro transporto jungties centras.

Į projektą patenka trijų aukštų stoties pastato, kurio fasado dominuojanti medžiaga, atsižvelgiant į Latvijos medinės architektūros tradicijas, bus medis, ir rampos į Rygą ir Jaunmarupę statyba. Taupant vietą, „Rail Baltica“ geležinkelio stoties ir Rygos oro uosto geležinkelis bus 10 m aukštyje. Taip pat bus pastatytas pylimas ir 113 m ilgio geležinkelio viadukas virš K. Ulamno gatvės. Planuojama pastatyti geležinkelio dvikelį, todėl naujai nutiesto greitojo „Rail Baltica“ geležinkelio traukiniai galės kursuoti 4 kartus per dieną. Naujai kuriama infrastruktūra leis plėtoti krovinių perskirstymo paslaugas ir krovininio geležinkelio jungtį su oro uostu. Keleiviai taip pat galės pasiekti oro uostą reguliariai kursuojančiais regioniniais traukiniais.

Bėgiai, visos sistemos ir statiniai bus visiškai integruoti į dabartinę oro uosto infrastruktūrą – taip bus sukurtas modernus ir daugiafunkcinis, su naujuoju oro uosto keleivių terminalo priestatu sujungtas, keleivinių paslaugų kompleksas. Naujieji sprendimai keleiviams pasiūlys neregėtas mobilumo ir patogumo paslaugas.

„Rail Baltica“ stotis ir susijusi infrastruktūra Rygos tarptautiniame oro uoste pradėta statyti 2021 m. vasarą. Statybas vykdo tarptautinį konkursą laimėjęs konsorciumas „B.S.L. Infra“, kurį sudaro Austrijos bendrovė „Swietelsky AG“ ir Latvijos statybos bendrovės SIA „Binders“ bei AS „LNK Industries“. Bendros įmonės „Forma2“ ir „Prointec“ prižiūri projekto statybą ir vykdo FIDIC inžinieriaus pareigas. Statybos darbai vykdomi pagal atviro tarptautinio konkurso būdu atrinkto trijų šalių laimėtojo konsorciumo PROSIV, kurį sudaro bendrovės „Sintagma“ (Italija), „Prodex“ (Slovakija) ir „Vektors T“ (Latvija), projektą. 

Žiūrėkite video čia.

Daugiau informacijos apie „Rail Baltica“ terminalą Rygos oro uoste čia.

Kas yra regioninės stotys ir stotelės?

„Rail Baltica“ regioninės stotys ir stotelės bus įrengtos taip, kad užtikrintų regioninio transporto paslaugas. Regioninių stotelių ir stočių įrengimas bus kiekvienos Baltijos šalies nacionalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į keleivių kiekį, regioninės stotys ir stotelės bus trijų tipų: paprastoji, didžioji ir perono.

Kur bus įrengiamos regioninės stotys ir stotelės, kokios pagrindinės jų funkcijos?

„Rail Baltica“ veiklos plane numatytas toks regioninių stočių ir stotelių skaičius: Estijoje – 12, Latvijoje – 15, Lietuvoje – 10. Visos regioninės stotys ir stotelės bus projektuojamos taip, kad būtų prieinamos visoms keleivių grupėms ir pasiekiamos įvairiomis transporto rūšimis: dviračiais, visuomeniniu transportu, automobiliais. Kiekvienoje stotyje ir stotelėje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovimo stotelė, dviračių stovėjimo aikštelė.

Regioninių stočių ir stotelių dizainas ir vizualinis identitetas

Regioninių stočių ir stotelių dizainas įkvėptas Baltijos šalims būdingų stogų formų ir Baltijos jūros.

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.

Kas yra perėjos gyvūnams?

Perėjos gyvūnams – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugią laukinių gyvūnų migraciją ir judėjimą kertant geležinkelio liniją. 

Kada jos naudojamos?

Perėjos gyvūnams statomos vietovėse, kur gyvena vidutinio dydžio ar dideli žinduoliai. Jų  išdėstymas planuojamas remiantis išsamiais stebėjimų, kurių metu nustatoma gyvūnų koncentracija, migracijos keliai ir įpročiai, duomenimis. Be perėjų, gyvūnai geležinkelio liniją gali kirsti tiltais ar požeminiais tuneliais. Svarbu tai, kad gyvūnų elgsena bus ir toliau stebima projekto statybų ir eksploatacijos metu.    

Perėjų gyvūnams dizainas ir vizualinis identitetas

Perėjų gyvūnams dizainas įkvėptas Baltijos šalių miškų ir spygliuočių medžių formų.

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.

Kas yra pylimai ir iškasos?

Pylimas – tai sutankinta mineralinių medžiagų struktūra iš vandeniui atsparių, beporių junginių, užtikrinanti ilgalaikį paviršiaus stabilumą. Iškasa – tai struktūra iš panašios rūšies medžiagų kaip pylimas.  Naudojama norint išlaikyti vienodą išilginį nuolydį ar pakoreguoti esamą reljefą.

Kada jie naudojami?

Dažniausiai pylimai ir iškasos pasitelkiami, kai geležinkelio linija kerta kitus transporto infrastruktūros objektus (pvz., kelius), gamtos objektus (pvz., upes, pelkes) arba siekiant išspręsti sudėtingas natūralaus reljefo situacijas.

Pylimų ir iškasų dizainas ir vizualinis identitetas

Pylimų ir iškasų kaip kraštovaizdžio elementų dizainas įkvėptas tradicinių Baltijos šalių namų stogų formų ir atsikartojančio miesto statinių ritmo. Specialus kraštovaizdžio dizainas bus taikomas tais atvejais, kai geležinkelio linija kirs kelius ar pėsčiųjų takus, arba labai priartės prie esamos kelių infrastruktūros.

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.

Kas yra apsauginė tvora?

Apsauginė tvora – tai konstrukcija, sauganti žmones, gyvūnus ir pačią geležinkelio infrastruktūrą nuo susidūrimo su greitaeigiais traukiniais.

Kada ji naudojama?

Apsauginės tvoros juos abi geležinkelio bėgių puses išilgai visos „Rail Baltica“ linijos. Toks sprendimas Baltijos šalyse bus panaudotas pirmą kartą.

Apsauginių tvorų dizainas

Daugeliu atvejų tvoroms nebus suteiktas joks vizualinis identitetas. Jos bus paprastos ir pramoninės, užtikrinančios savo pagrindinę funkciją – saugoti. Išimtimi bus tvoros stotyse, kur jus bus vizualiai patrauklesnės.

*Nuotraukos skirtos iliustracijai ir gali skirtis nuo galutinio infrastruktūros objektų dizaino.