„Tarptautinis „Rail Baltica“ projektas yra apie tai, kaip greitai ir patogiai pasiekti visus Europos miestus, sujungiant Vilnių su Varšuva ir Ryga. Natūralu, kad šio savo mastu išskirtinio projekto eiga sulaukia daug visuomenės dėmesio, todėl mums ypač svarbu palaikyti dialogą su vietovių, per kurias eis šis geležinkelis, bendruomenėmis, verslais ir savivalda, viešuose pristatymuose ir diskusijose rasti efektyviausius sprendinius ir kuo taikliau atliepti visų poreikius ir lūkesčius. Todėl Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame teritorijų planavimo procese, drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Optimalios naujos trasos „Rail Baltica“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.

Projekto rengėjai – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH – parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. L. Maskaliovienės teigimu, sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino viso „Rail Balticos“ projekto vertę. Nutiesus europinę vėžę iki Vilniaus, sostinės geležinkelio stotis taps tarptautine „Rail Baltica“ stotimi, o kelionė tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų užtruks apie pusvalandį.

Šiuo metu yra svarstomos visos ruožo Vilnius–Kaunas alternatyvos: įvertinus pateiktas pastabas, aptarus jas su visuomene ir atsakius į visus raštu pateiktus pasiūlymus, iki šių metų pabaigos planuojama išrinkti optimalią alternatyvą, labiausiai atitinkančią susisiekimo poreikius, europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei keliamus techninius ir technologinius parametrus ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. Siekdami užtikrinti proceso atvirumą ir kuo platesnį visuomenės įsitraukimą, plano rengėjai, projekto partneriai bei Susisiekimo ministerijos atstovai dar susitiks su konkrečiomis bendruomenėmis, gyvai aptars joms vis dar kylančius klausimus.

Kitąmet bus viešinami jau konkretūs sprendiniai, kuriuose bus identifikuotos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus planuojama „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai bei jų kaimynai, kurių sklypuose ar kaimyniniuose sklypuose bus planuojamas europinės vėžės geležinkelis, apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Visa su „Rail Baltica“ projektu susijusi informacija viešinama projekto svetainėje (https://www.rail-baltica.lt/) ir Susisiekimo ministerijos tinklalapyje. Artimiausiu metu juose bus sukurta nauja skiltis DUK (Dažniausiai užduodami klausimai), kur bus galima susipažinti su aktualiausiais klausimais ir atsakymais „Rail Baltica“ projekto teritorijų planavimo, projektui reikalingos žemės išpirkimo, kompensavimo mechanizmo srityse.

Susipažinti su parengtomis Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano plėtros alternatyvomis ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita galima Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), planavimo organizatoriaus buveinėje, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.