„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – numatė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Nutiesta elektrifikuota „Rail Balticos“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad ja būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, taip pat oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis, turėti greitą ir patogų tarptautinį susisiekimą (pvz., nuo Kauno iki Varšuvos ar Rygos).

„Rail Balticos“ geležinkelio projektas svarbus ekonomikai, jis taip pat padidins visuomenės susisiekimo galimybes, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą, be to, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę (traukinių važiavimo greitį, naujausių technologijų panaudojimą), bet ir  pateisinti visuomenės lūkesčius, todėl kviečiame visuomenę įsitraukti į šiuo metu vykstantį teritorijų planavimo procesą, diskutuojant drauge ieškoti geriausios alternatyvos“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Keturios ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos alternatyvos atrinktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę. Išanalizavus gautus rezultatus ir projekto rengėjų pateiktus pasiūlymus, dvi geriausiai keliamus tikslus atitinkančios alternatyvos – 3A ir 6A.

Šiuo metu Susisiekimo ministerija nagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus ir klausimus, užklausas pateikusiems asmenims bus motyvuotai paaiškinta ir raštu atsakyta per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos. Pasibaigus viešinimo procedūrai, atsakius į gyventojų klausimus ir išnagrinėjus visas gautas pastabas, bus patvirtinta optimali trasos alternatyva. Tuomet bus planuojami konkretūs, su visuomene aptarti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros sprendiniai.

Tik po to – konkretizuotų sprendinių etape jau bus formuojami ir konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir teisės aktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.

Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie „Rail Balticos“ projektą čia.