Tęsiasi projektavimo darbai

Visu greičiu juda ir pagrindinės „Rail Baltica“ linijos projektavimo darbai. Estijoje ir Latvijoje vyksta visos geležinkelio linijos projektavimas, o Lietuvoje – nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šiuo metu rengiami ir sekcijų Kaunas–Vilnius bei Kaunas–Lenkijos siena specialieji planai, kuriuos užbaigus bus rengiamas preliminarus projektas.

„Lietuva pati pirmoji pradėjo pagrindinės „Rail Baltica“ linijos statybos darbų pirkimus. Iš viso jų yra keturi – sankasos ir inžinerinių statinių ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos, ilgiausio Baltijos šalyse tilto per Neries upę statyboms ir automobilių kelių tiesimo darbams. Lietuvoje taip pat užbaigti žemės išpirkimo darbai nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šis procesas Latvijoje ir Estijoje įsibėgės šiemet, kai bus patvirtinti pagrindinės linijos projektai“, – teigė Marius Narmontas, „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas.

Vystomos tiek tarptautinės, tiek vietinės stotys

Tarptautinių geležinkelio stočių statybos labiausiai pasistūmėjo Latvijoje. Neseniai paskelbtas „Rail Baltica“ stoties, viaduko ir geležinkelio jungties Rygos oro uoste statybos darbų konkurso laimėtojas, o darbai prasidės šių metų pradžioje. Po Rygos centrinės stoties, tai jau antrosios didelės apimties statybos. Estijoje šiuo metu projektuojamos Pernu ir Ilemistės keleivių stotys.

„Lietuvoje sparčiai juda „Vilnius Connect“ projektas. Tai bus naujos kartos transporto centras, kuris „Rail Baltica“ sujungs su miestu, o šalies sostinę – su Europa. Jau dabar rengiamas Kauno mazgo specialusis planas apimsiantis ir Kauno stoties modernizavimą, o netrukus bus planuojama ir Panevėžio geležinkelio mazgo tolimesnė plėtra“, – teigė M. Narmontas.

Regioninės stotys ir krovinių terminalai

2020-aisiais buvo priimtas sprendimas visoje „Rail Baltica“ linijoje suprojektuoti regionines stotis. Lietuvoje jų bus 11, Latvijoje – 17, o Estijoje – 12. Regioniniai traukiniai išvystys maksimalų 200 km/val. greitį. Kiekviena šalis dėl regioninių paslaugų spręs pati, bet jau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ užtikrins ne tik tarptautines, bet ir vietines greitojo geležinkelio paslaugas.

Taip pat 2020-aisiais Lietuvoje europinė geležinkelio vėžė buvo nutiesta iki Kauno intermodalinio terminalo, Latvijoje paskelbtas Salaspilio krovinių terminalo projektavimo konkursas, o Estijoje jau projektuojami Mūgos ir Pernu terminalai. Latvijoje infrastruktūros priežiūros bazės bus įkurtos Skulkse ir Iecavoje, o riedmenų priežiūros depas įsikurs Jaunmarupėje. Lietuvoje infrastruktūros priežiūros bazės planuojamos Palemone ir Panevėžyje.

„Rail Baltica“ – trūkstama Europos transporto tinklo jungtis

„Rail Baltica“ eksploatacijos plane numatyti nuolatos į Varšuvą ir Berlyną kursuojantys traukiniai. Padedama Europos Sąjungos, Lenkija modernizuoja savo geležinkelių tinklą ir traukinių greitį priartins prie „Rail Balica“ techninių parametrų – 120 km/val. krovininiams traukiniams ir 200 km/val. keleiviniams. Pačioje „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai važiuos maksimaliu 234 km/val. greičiu.

Lenkijoje 102 km „Rail Baltica“ geležinkelio jau sujungė Varšuvą ir Čiževą, praėjusiais metais pasirašyta 753 mln. eurų vertės ruožo Čiževas–Balstogė statybos sutartis, o 100 km ilgio ruožas Balstogė–Elkas šiuo metu projektuojamas, netrukus bus gauti statybos leidimai. Šiuo metu taip pat vykdomos studijos, reikalingos ruožo Elkas–Trakiškės statybos darbų planavimui.

„Jungtis su Lenkija „Rail Baltica“ projektui yra ypač svarbi. Džiaugiuosi, kad jau neužilgo sukursime europinę greitojo geležinkelio jungtį be jokių kompromisų“, – pridėjo M. Narmontas.