Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Baltica“ projektą – teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapai

Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos projektų alternatyvos ir kada jos patvirtintos?

 

Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis, kiekviename „Rail Balticos“ projekto ruože buvo vertintos ne mažiau kaip keturios alternatyvos.

Šios alternatyvos vertintos atliekant kaštų, naudos ir kitas analizes pagal daugelį kitų kriterijų. Pasirinktos alternatyvos, kurios turi mažiausias pasekmes gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai.

Susipažinkite su oficialiais dokumentais, kuriais buvo patvirtintos visų keturių „Rail Baltica“ geležinkelio ruožų alternatyvos:

Kaunas – Vilnius;

Kauno ir Panevėžio geležinkelių infrastruktūros priežiūros depai;

Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia;

Kauno mazgas.

Kokie yra tolesni teritorinio planavimo etapai, kuomet patvirtinama optimali alternatyva?

 

Tolimesniame darbų etape nustatomos  konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiama „Rail Balticos“ geležinkelio linija. Taigi detalizuojami atrinktų alternatyvų sprendiniai: rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa, ataskaita bei parengiami inžinerinio infrastruktūros vystymo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, susisiekimo ministerijos, projekto „Rail Baltica“ interneto svetainėse (https://www.rail-baltica.lt ir www.railbaltica.org) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai apie tai informuojami registruotaisiais laiškais.

Kur galiu sekti „Rail Baltica“ projektų eigą?

 

Susipažinti su parengtais specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektais galima:

Kaunas – Vilnius

Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas

Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-10

„Web GIS“ internetinėje erdvėje https://tiny.cc/rbaltica

Infrastruktūros priežiūros depai

Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kita-veikla/projekto-rail-baltica-gelezinkeliu-infrastrukturos-prieziuros-depu-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas

Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-12

„Web GIS“ internetinėje erdvėje https://arcg.is/1azHiT

Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia

Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas

Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-8

„Web GIS“ internetinėje erdvėje https://arcg.is/1OevCL

Kauno mazgas

Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkeliu-infrastrukturos-kauno-gelezinkeliu-mazge-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas

Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-10

Web GIS internetinėje erdvėje https://planavimas.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=e2a701fb43aa47d393aa6eb3a637b2a4

Kita aktuali su projektu susijusi informacija pateikiama „Rail Balticos“ projekto svetainėse: https://www.rail-baltica.lt/ ir www.railbaltica.org.

Žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimas ir tvarka

Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

 

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

 

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

 

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

Kiek trunka žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

 

Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įskaitant turto vertinimo bei kadastrinių matavimų darbus, planuojama pradėti 2023 m. II ketvirtį, po to, kai bus patvirtinti „Rail Balticos“ specialieji planai. Procedūras planuojama baigti per 16 mėnesių.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuos turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipsis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Vyriausybės įgaliota institucija projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

 

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame bus nurodytas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės išpirkimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto žemės sklypo duomenis.

Kas bus su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

 

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, bus nutrauktos. Privati žemė bus išpirkta ir kartu su valstybine žeme perduota projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai bus atlyginti.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams bus vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

 

Projekto „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai bus rengiami ir įgyvendinami vienu metu visiems geležinkelio linijos sprendiniams – tiek pagrindinei linijai, tiek regioninėms jungtims. Apie konkrečius terminus bus informuojama atskirai.

Kas bus, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašys žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

 

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašys, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ar kitam naudotojui.

Kur turėčiau kreiptis ir kokių veiksmų imtis, jei mano sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

 

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į susisiekimo ministeriją el. p. sumin@sumin.lt, tel. (8 5) 261 2363.

Žemės ir nekilnojamojo turto kompensacijos

Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

 

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

 

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę. Tačiau paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

 

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms gali užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebus naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nebus kompensuojami. Turto vertinimą atliks nepriklausomas turto vertintojas, už kurio paslaugas nereikės mokėti.

Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

 

Projektą įgyvendinanti institucija išsiųs žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas bus kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

Konkretus atvejis: statant namą sužinota, kad namas bus išpirktas visuomenės poreikiams. Ar bus kompensuojamos patirtos  išlaidos namo statybai?

 

Taip, patirti nuostoliai bus kompensuojami. Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais (atkuriamąja bei rinkos verte). Savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.

Siekiant sklandesnio turto vertinimo proceso, rekomenduojama vesti išlaidų apskaitą bei surinkti išlaidas patvirtinančius  čekius.

Kas yra atkuriamoji turto vertė?

 

Atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti).

Ar numatomos kompensacijoms tiems, kas lieka gyventi prie naujo geležinkelio ir kieno turtas dėl naujo geležinkelio nuvertėjo?

 

Turto vertinimas apima daug kriterijų. Vienas jų – susisiekimo viešuoju transportu galimybės. Statant europinės vėžės geležinkelį siekiama užtikrinti iki projekto buvusias susisiekimo sąlygas, o kai kuriais atvejais jas ir pagerinti. Apskritai, tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį siekiama gerinti susisiekimą ne tik tarp didžiųjų Baltijos šalių miestų, bet keliamas tikslas pagerinti ir regioninį susisiekimą. Tad tais atvejais, kuomet mažesniame mieste yra numatoma regioninė greitojo geležinkelio jungtis, dėl gerėsiančių susisiekimo sąlygų, tikėtina, gali didėti netgi nekilnojamojo turto vertė tame mieste.

Geležinkelio keliamas triukšmas yra tik vienas iš kriterijų, galintis lemti nekilnojamojo turto vertę. Jei atlikus triukšmo vertinimą paaiškėja, kad jis bus didesnis nei iki šiol buvęs, statant geležinkelį būtų įgyvendinamos triukšmą mažinančios priemonės. Tuo tarpu kitos kompensacijos dėl netoli gyvenamosios vietos būsimo geležinkelio, nebus mokamos.  

Poveikis sveikatai ir aplinkosauga

Ar buvo vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinės geležinkelio linijos specialųjį planą?

 

Visuose projekto „Rail Baltica“ ruožuose jau atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris paremtas tvaraus vystymosi principais. Vertintos galimos pasekmės tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui, tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms, taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms., Vertinant pasekmes visuomenės sveikatai vertintas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

Kaip atliekamas triukšmo vertinimas?

 

Pirmiausia įvertinama dabartinė akustinė padėtis (foninis triukšmas): esamų geležinkelių, automobilių kelių ir pramoninių objektų keliamas triukšmas. Tuomet atliekamas projektinių sprendinių triukšmo lygio skaičiavimas (modeliavimas) kartu su foniniais triukšmo šaltiniais dienos, vakaro, nakties metu.

Modeliuojant triukšmą įvertinami visi veiksniai: geležinkelio ir autokelių infrastruktūra, traukinių ir autotransporto specifikacijos, perspektyvinis eismo intensyvumas, greitis, vietovės reljefas, želdiniai, užstatymas pastatais, meteorologinės sąlygos ir t.t. Triukšmas skaičiuojamas, naudojant Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojamas kompiuterines programas, taikant ES patvirtintas modeliavimo metodikas, o rezultatai pateikiami triukšmo sklaidos žemėlapiais. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, siūlomos tinkamiausios konkrečiai situacijai triukšmą mažinančios priemonės.

Įgyvendinus projektą, prieštriukšminių priemonių efektyvumas patikrinamas akredituotais matavimais, vykdoma triukšmo stebėsena ir, jeigu reikalinga, diegiamos papildomos priemonės.  

Kaip bus sprendžiama papildomo triukšmo problema?

 

Siekiant valdyti triukšmą bus diegiamos triukšmo valdymo priemonės – tai triukšmo mažinimo sienelės, slopintuvai, specialūs pylimai. Urbanizuotose teritorijoje kertančiose geležinkelio linijos atkarpose esant poreikiui bus įrengti ir vibracijos slopintuvai – po geležinkelio bėgiais dedamos specialios tarpinės, kurios mažina vibraciją.

Rengiant specialųjį planą atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas, kuris apima ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.  Šio vertinimo metu detaliai įvertinamas planuojamų geležinkelio sprendinių įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parenkamos bei numatomos neigiamo poveikio išvengimo bei sumažinimo priemonės. Poveikio aplinkai vertinime numatytos  priemonės bus įgyvendinamos statant geležinkelį.

Kiti klausimai

Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

 

Taip, esamas geležinkelis ir toliau bus naudojamas tiek keleivių, tiek krovinių vežimui. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

 

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

Kokie ribojimai geležinkelio apsaugos zonai taikomi?

 

Geležinkelio apsaugos zonoje negalima statyti naujų pastatų bei rekonstruoti esamų. Veiklą geležinkelio apsaugos zonoje reglamentuoja  Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 22 str.

Aktualios preliminarios datos gyventojams, kuriuos tiesiogiai palies naujai statomas geležinkelis ruože Kaunas–Vilnius:

 

2022 m. pabaigoje bus atlikta geležinkelio eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

2023 m. planuojama patvirtinti specialiuosius planus ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, tad sklypams, kurie bus išpirkti visuomenės poreikiams bus suformuotos sklypų žymos. Tai reiškia, kad jų savininkai negalės nekilnojamojo turto parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.

2024 m. pradžioje planuojama pradėti turto vertinimą, o iki 2024 m. pabaigos užbaigti žemės paėmimą visuomenės poreikiams;

2025 m. pabaigoje planuojama būti pasirengus pradėti geležinkelio statybas.

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu sumin@sumin.lt.

17.11.2022

Sekite mus

Naudojame slapukus

Naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų patirtį ir pristatytume personalizuotą turinį. Naudodami šią svetainę, sutinkate su mūsų slapukų politika.